Apie celibato įžadus ir gyvenimą

„Aš daviau įžadą gyventi celibate visą likusį gyvenimą, tačiau kodėl mane vis dar kankina seksualinės mintys, fantazijos ir sapnai?“ – šis klausimas yra šios paskaitos ašis. Tai trečioji dalis iš trijų, kurioje į celibato temą žvelgiama ne per kovą, o per sąmoningą supratimą.

Čia kviečiama į seksualinę energiją žiūrėti meditatyviai: ne kaip į priešą, bet kaip į jėgą, kuri gali būti nukreipta kūrybai. Muzikantas kuria muziką, šokėjas kuria šokį, o žmogaus energija tokiu būdu panaudojama ne reprodukcijai, bet aukštesnei raiškai. Mintis paprasta – žmogui nepakanka vien gyvuliško instinkto, jis gali kurti tai, kas pranoksta kūną.

Paskaitoje akcentuojami du keliai: represija arba transformacija. Autorius aiškiai pasisako už transformaciją ir teigia, kad seksualinė energija gali virsti kūrybiškumu, meile ir galiausiai malda. Aistra čia įvardijama kaip žemiausia sekso forma, meilė – kaip aukštesnė, o malda – kaip galutinė transformacija. Meditatyvus žmogus, pasak jo, gali tai patirti be konflikto ir be vidinės kovos.

Tekste kritiškai vertinamos represyvios tradicijos ir moralinis bukumas, kurie, anot autoriaus, nepadeda žmogui augti. Vietoje slopinimo siūloma suprasti savo energijas, jas mylėti ir leisti joms kilti nuo kūno į aukštesnį sąmonės lygmenį.

Taip pat pateikiamos kelios istorijos ir paradoksalūs pavyzdžiai. Vienas jų – apie sanjasiną, kuris viešbutyje miegojo vienoje lovoje su nuoga mergina, bet galiausiai pasirinko papusryčiauti, o ne pasiduoti pagundai. Kitas – trumpas Zen meistro atsakymas į klausimą apie vienuolių seksualinį gyvenimą.

Šioje paskaitoje pabrėžiama ir kūrybos svarba: muzika, poezija, menas, keramika, skulptūra, šokis. Kūrybiškumas čia pristatomas kaip natūralus būdas transformuoti seksualumą. Kai žmogus visiškai panyra į kūrybą, jis patiria gilų džiaugsmą, artimą susiliejimo būsenai.

Galiausiai kviečiama priimti savo seksualumą su dėkingumu, o ne su atmetimu. Pasak teksto, atmetimas daro žmogų nekūrybišką ir nuskurdina jo gyvenimą, o priėmimas atveria kelią į gyvybingumą, darną ir vidinę pilnatvę.

* Citata iš Ošo video diskurso „Aš esu tai“ (Osho. I am that). Ištrauką vertė Meditacijos centras Ojas.