2021–2023 m. ji ėjo ashramo vadovės pareigas, o 2017 m. baigė ashramo jogos mokytojų rengimo kursą. Savo užsiėmimuose ji atsineša šilumą, dosnumą ir švelnų airišką humorą.
Po gyvenimą pakeitusios nelaimės 2008-aisiais Ananda Devi pirmą kartą atsigręžė į jogą. Be atkuriamosios naudos, kurią suteikė mokymasis judėti naujai, ji atrado kvėpavimo ir tylos atramą lėtiniame skausme bei su juo susijusiuose psichologiniuose iššūkiuose. Ilgainiui tai atvedė ją prie gilesnio priėmimo, kad gyvenimo vingiai ir posūkiai taip pat gali būti mokytojai.
Jos patirtis apima darbą švietimo srityje su įvairaus amžiaus ir gebėjimų vaikais, pagalbą hospiso švietimo iniciatyvose, skirtose gyvenimo pabaigos temoms, taip pat motinystės patirtį auginant du vaikus.
Labiausiai jai patinka dalytis joga taip, kad žmonės stiprintų vidinius išteklius ir rastų tylos dovaną kasdienio triukšmo apsuptyje, nors pati savęs ji iš tiesų nelaiko „jogos mokytoja“. Jos idealiausias būdas kurti erdvę – leisti žmonėms judėti lėtai, sąmoningai, o tada nusėsti į tylą ir pastebėti, kas iš jos kyla. Ypač jai artimas bendrystės kūrimas su moterimis, keliaujančiomis per gyvenimo etapus nuo menarchės iki menopauzės ir dar toliau.
Ji myli jūrą ir laukinių vietų tyrinėjimą keliaujant savo kemperiu, tačiau labiausiai vertina akimirkas su šeima ir draugais, kai skamba dainos, sukasi šokis ir gimsta muzika.