Namaste, man buvo patikėta pasidalyti savo jogos kelionės istorija, ir ji iš tiesų tapo gilia, gyvenimą keičiančia meilės istorija. Tačiau pradžia tikrai nebuvo tokia.
Mano kelias prasidėjo 1995-ųjų pradžioje — ne todėl, kad troškau tapti lankstesnė ar stipresnė, ir ne todėl, kad ieškojau ramybės ar sąmoningumo. Tai nebuvo ir madingas pasirinkimas. Į jogą atsigręžiau dėl skausmo. Mano nugara nuolat maudė — kiekvieną dienos akimirką. Negalėjau vairuoti ar ilgiau nei dvi valandas sėdėti automobilyje be stipraus diskomforto.
Tuo metu dirbau trenere sporto salėje, kai viena jauna moteris papasakojo, kad joga jai padėjo esant skoliozei. Tą pačią diagnozę turėjau ir aš, o būklę dar labiau pablogino keli kritimai nuo žirgo ir motociklo jaunystėje. Turėjau tarpslankstelinių diskų išvaržų, o mano stuburas buvo pažeistas struktūriškai. Todėl nusprendžiau mokytis jogos. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Iš pradžių skaičiau knygas ir žiūrėjau vaizdo įrašus, o vėliau mane pastebėjo sporto salėje praktikuojanti vyresnio amžiaus vyras Dharmendra ir pasiūlė savo pagalbą. Per tris mėnesius mano būklė ženkliai pagerėjo. Jis išmokė, kaip per kvėpavimą padėti kūnui giliau atsiverti asanose, ir mano kūnas ėmė stiprėti bei tapo lankstesnis. Skausmas dingo. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Kuo daugiau praktikavau, tuo geriau jaučiausi.