Baba Hari Dass, savo mokinių meiliai vadintas Babadžiu, yra Salt Spring Centre of Yoga įkvėpimo šaltinis ir pamatas. Tai buvo meistras jogas ir mokslininkas, išsiskyręs nepaprastais gebėjimais skulptūros, muzikos, architektūros, jogos filosofijos, rašymo, pasakojimo, kovos menų ir indų kosmologijos srityse. Jis buvo vienas svarbiausių ajurvedos – senovinio Indijos sveikatos mokslo – puoselėtojų ir daugelio knygų autorius.
Babaji buvo mauni sadhu – vienuolis, davęs nuolatinės tylos įžadą. Šį įžadą jis priėmė 1952 m. ir daugiau niekada nepratarė nė žodžio garsiai. Dažniausiai jis bendravo mažos lentelės su kreida pagalba, kurią neretai nešiodavosi ant kaklo. Babaji turėjo ypatingą dovaną labai trumpai perteikti labai daug – mintis ir mokymus jis gebėdavo sutelkti į pačią esmę. Jo gyvenimo tikslas buvo skatinti žmones eiti sadhanos keliu – kasdienės dvasinės praktikos keliu. Kiekvienas jautė su juo savitą ryšį ir semdavosi įkvėpimo iš jo viso gyvenimo praktikos, atsidavimo, atjautos ir užkrečiančio žaismingumo.
Babaji buvo svarbus gerai žinomo dvasinio lyderio Ram Dass mokytojas. XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Ram Dass Indijoje, Kainchi ašrame, susitiko su savo guru Neem Karoli Baba. Tuo metu Babaji aktyviai prisidėjo prie ašramo statybos ir priežiūros. Neem Karoli Baba paprašė jo mokyti jogos daugybę ieškotojų iš Vakarų. Vėliau Ram Dass, grįžęs į Ameriką, su Babaji toliau susirašinėjo. Kai kurios aštanga jogos praktikos ir nuostatos, kurias Baba Hari Dass perdavė Ram Dass, pateko į jo 1971 m. knygą Be Here Now, tapusią kontrkultūros etapu ir atvėrusią daugybei vakariečių kelią į jogą. 1977 m. Baba Hari Dass šias praktikas išsamiai aprašė ir savo Ashtanga Yoga Primer.
Būtent per šį ryšį AD buvo pakviestas vykti į Indiją ir mokytis pas Babaji. Šis ypatingas laikas kartu Indijoje įtikino stropią ir entuziastingą mokinių grupę pakviesti Babaji į Jungtines Valstijas. AD taip pat išvyko paskui Babaji į Kaliforniją. Iš mokinių, kuriuos AD mokė Santa Kruze, gimė Hanuman Fellowship, o netrukus buvo įkurtas ir mūsų seserinis centras Mount Madonna Center.
Babaji paprašė AD grįžti į Kanadą ir suburti satsangą – mokinių bendruomenę, norinčią mokytis ir praktikuoti jogą. Dėl AD atsidavimo Babaji bei jo pasišventimo jogos praktikai ir filosofijai Vankuveryje ėmė formuotis grupė. Pavasarį AD, Ravi Dass, Aparna ir Anuradha išvyko į retritą pas Babaji į Kaliforniją. Jie pakvietė Babaji ir jo globėją Ma Renu vasarą atvykti į Vancouverį. Visiems dalyvavusiems Babaji 10 dienų viešnagė Kanadoje 1974 m. buvo labai reikšminga. Tuo metu ir buvo oficialiai pradėta Kanados mokinių bendruomenė.
Babaji bendruomenei suteikė Dharma Sara Satsang Society vardą. Dharma – teisingas gyvenimas; Sara – esmė; Satsang – tiesos ieškotojų susibūrimas. Babaji ragino mokytojus ir mokinius ruoštis jogos retritui kitą vasarą, į kurį jis ketino sugrįžti. Jogos pamokos ir satsangai vyko kas savaitę – pirmiausia namuose, vėliau, bendruomenei augant, didesnėse nuomojamose erdvėse. Retritas sulaukė didžiulės sėkmės ir pritraukė šimtus naujų veidų bei širdžių. Vėliau jis tapo kasmetiniu renginiu. Po kelerių metų, kai buvo nuomojama stovykla Britų Kolumbijos gilumoje, Babaji paskatino grupę įsigyti žemės – vietą, kur žmonės galėtų atrasti ramybę per jogos praktiką ir gamtos artumą. Paieškos truko ilgai, kol Salt Spring salos širdyje buvo surastas ir nupirktas istorinis ūkis. 1981 m. gimė Salt Spring Centre of Yoga.
Babaji visuomet buvo gyvas visko, ko mokė, pavyzdys – tikras jogos meistras ir mokytojas. Jis giliai suprato visus jogos praktikos ir filosofijos kelius: bhakti (atsidavimo), hatha/ashtanga/raja (įskaitant asanas, pranajamą ir meditaciją), karma (tarnystės), jnana (žinojimo ir šventraščių) bei tantra (išminties). Jis skatino mokinius atrasti savąjį kelią, geriausiai atskleidžiantį jų dovanas.
Jis dėstė tokius šventraščius kaip Yoga Sutras, Bhagavad Gita, Samkhya ir Vedanta, taip pat vedė sanskrito ir hindi kalbų užsiėmimus. Jam patiko senovines istorijas atgaivinti scenoje, todėl jis sukūrė įspūdingus Ramajanos epinius vaidinimus – ši tradicija tęsiasi iki šiol. Tiek Salt Spring Centre, tiek Mount Madonna Center jis padėjo tvirtą dvasinės praktikos pagrindą. Jis mokė kasmetiniuose retrituose, dirbo ir žaidė, o jogos visumą perteikė visose gyvenimo srityse. Savo knygose jis paliko daug mokymų, patarimų, praktikų ir istorijų.
Be tylos įžado, Babaji visą gyvenimą laikėsi ir skurdo įžado. Kai jo darbai buvo pradėti leisti, o knygos ėmė parduodamos, jo amerikietė globėja Ma Renu paklausė, ką daryti su gautomis lėšomis, nes jų laikymas prieštarautų jo įžadui. Dar vaikystėje Babaji buvo turėjęs draugą, kuris gyveno našlaičių prieglaudoje, kurioje vaikai buvo labai blogai prižiūrimi. Nuo tada jis troško sukurti meilės ir pagarbos namus našlaičiams Indijoje. Todėl už lėšas, gautas iš jo leidinių, netoli šventojo Haridvaro miesto buvo nupirkta žemė, pradėtos statybos, o 1984 m., atvykus kūdikiams ir vaikams, Sri Ram Ashram tapo mylinčiais namais paliktiems ir vargingai gyvenantiems vaikams. Sri Ram Ashram misija sėkmingai tęsiasi iki šiol: daugybė vaikų čia užaugo nuo kūdikystės iki pilnametystės, yra remiami studijuojant universitete, siekiant savo svajonių ir tampant aktyviais visuomenės nariais.
Babaji paliko savo kūną 2018 m. rugsėjo 25 d., antradienį. Jo išėjimas buvo ramus, o paskutiniais gyvenimo etapais jam buvo skiriamas mylintis dėmesys ir rūpestis. Nors mokiniai ir atsidavusieji labai pasiilgo jo fizinio buvimo bei išskirtinio mokytojo pavyzdžio, Babaji išmintis, geri darbai ir įkvėpimas gyvena toliau jo įkvėgtose institucijose, raštuose ir visų tų žmonių širdyse, su kuriais jis susitiko. Daugelis ir šiandien jaučia jo buvimą, padrąsinimą, malonę ir mokymus, likdami amžinai dėkingi už jo atjautos kupiną pavyzdį ir siekį.