Visą savo gyvenimą šis mokytojas ieškojo dvasinio kelio ir ryšio su Dievu visur, kur tik galėjo jį atrasti. Jis mokėsi ir praktikavo pas kelis mokytojus iš Šiaurės Amerikos vietinių, Andų, Amazonės ir Tibeto tradicijų. Kiekviena iš šių krypčių jam dovanojo kažką brangaus ir gražaus, todėl iki šiol jis gerbia, praktikuoja ir seka visais savo mokytojais bei jų keliu.
Nuo pat jaunystės jis taip pat meldėsi už pasaulio taiką, skirtingų kultūrų, tautų ir religijų tarpusavio supratimą, pusiausvyrą bei darną su gamta ir visomis joje gyvenančiomis būtybėmis, taip pat už bendrą žmogaus gyvenimo sąlygų gerėjimą – skurdo, ligų ir kitų sunkumų mažėjimą.
Pirmą kartą sutikęs Babaji Baldev Singh 2008 m. liepą Britų Kolumbijoje, Kanadoje, išgyvenau asmeninę krizę: abejojau beveik viskuo savo gyvenime, jutau sumišimą ir liūdesį, man reikėjo vedimo. Keliaudama pas jį nuoširdžiai meldžiausi, o susitikusi, net nieko nepasakiusi apie savo skausmą, pajutau, kad jis jį atpažino ir į jį sureagavo. Tą akimirką patyriau labai stiprų ir nuostabų ryšį su juo, o taip pat su daugeliu Sanghos bendruomenės žmonių – tai mane nuoširdžiai nustebino. Atrodė, lyg būčiau sugrįžusi pas savuosius.
Bendruomenėje Babaji laikomas šventu žmogumi, ir aš tikrai tikiu, kad jis yra vienas iš nedaugelio šiuo metu Žemėje gyvenančių žmonių, visiškai susiliejusių su Dieviškumu tarnystėje. Jis nepaprastai kuklus, švelnus, kupinas meilės ir atjautos. Jis geba įžvelgti tai, kas slypi mumyse, ir perduoti mums reikalingą vedimą tiesiai iš Šaltinio. Tyli meditacija su juo primena banglentę – viskas natūralu ir lengva, tereikia pagauti bangą ir leistis į palaimingą sugrįžimo namo pojūtį.
Po pusės metų į Indiją nuvežiau ir savo sūnų Marcosą, kad mėnesį praleistų su Babaji jo šventyklos komplekse Bulandpuryje. Mane nustebino didelė žmonių bendruomenė, kuri rinkdavosi melstis be jokio veidmainiavimo, su atsidavimu garbindavo, su džiaugsmu tarnaudavo Sanghai ir vieni su kitais elgdavosi su pagarba bei meile. Ir mano sūnus, ir aš patys jautėmės laukiami, globojami, vertinami ir mylimi.
Ten vykau su giliausiu ir nuoširdžiausiu troškimu atsiduoti Dievo valiai, pasinerti į Jo malonę ir išmokti, kaip geriausiai tarnauti. Dėl to jaučiu, kad manyje įvyko gilūs pokyčiai ir mano maldos buvo išgirstos.
Vėliau, kalbėdama su Babaji, supratau, kad mus sieja ir bendras siekis – griauti išankstinių nuostatų ir neapykantos barjerus, suvienyti įvairias pasaulio kultūras, religijas ir tautas Dievo meile bei tarnyste Jo vaikams, gerbiant kiekvieno tikėjimą ir kilmę.
Visuose iki šiol vykusiuose susitikimuose jį nuolat supo indų sikų bendruomenė, o vakarų šalių atstovų nemačiau. Tačiau Babaji gavo nurodymą užmegzti ryšį su vakariečiais ir paprašė mano pagalbos šiuo klausimu.
Jei šis laiškas jus palietė, galbūt ir jūs galite susitikti su Babaji. Tokiu atveju susisiekite su manimi, ir aš perduosiu kontaktinę informaciją.
Taip pat mane įkvepia galimybė atvežti žmones iš viso pasaulio patirti Bulandpuryje, Indijoje, vykstančią transformaciją ir kartu prisidėti prie tarnystės, kurią visi drauge galime skirti tam, kad šis pasaulis taptų geresne vieta visiems Dievo vaikams.