Chogyal Namkhai Norbu Rinpoche gimė 1938 m. gruodžio 8 d. Dege, Rytų Tibete. Jis buvo dzenogčeno mokytojas ir meistras, o dzenogčenas yra viena iš Budos mokymų krypčių. Dar ankstyvame amžiuje jis buvo atpažintas kaip Adzam Drugpos, kito žymaus dzenogčeno mokytojo, reinkarnacija. Vėliau jis buvo paskelbtas ir Drug Shabdrung Rinpoche dvasine emanacija.
Pagrindiniai Chogyal Namkhai Norbu Rinpoche mokytojai buvo Changchub Dorje, Ayu Khandro bei jo dėdės Togden Orgyen Tendzin ir Jamyang Chokyi Wangchuk. Baigęs sūtrų ir tantrų studijas, jis paliko Tibetą ir daugelį metų dėstė tibetologiją Neapolio universitete Italijoje. 1976 m. Chogyal Namkhai Norbu Rinpoche pradėjo dėstyti dzenogčeną Italijoje, o vėliau subūrė Tarptautinę dzenogčeno bendruomenę. Ji įkūrė daugybę centrų, vadinamų Garais, įvairiose pasaulio šalyse; svarbiausi jų yra Italijoje, Venesueloje, Jungtinėse Valstijose, Argentinoje, Australijoje ir Rusijoje.
Chogyal Namkhai Norbu Rinpoche garsėjo tuo, kad mokymui taikė šiuolaikines technologijas. Jo mokymai dažnai buvo transliuojami internetu kaip garso ir vaizdo transliacijos. Pasitelkus sinchronizavimo technologiją, mokytojas tris kartus per metus vykdydavo dzenogčeno perdavimą visame pasaulyje tiems mokiniams, kuriems sunku atvykti į retritą. Chogyal Namkhai Norbu Rinpoche taip pat parašė daug knygų dzenogčeno tema ir iki šiol aktyviai moko.
Kai kurių Tibeto budizmo ir Bon mokyklų teigimu, dzenogčenas yra natūrali, pirmapradė kiekvienos gyvos būtybės, taip pat ir žmogaus, būsena. Sakoma, kad mūsų galutinė prigimtis yra tyra, savarankiškai egzistuojanti, visa apimanti sąmonė. Šis vidinis sąmoningumas neturi savos formos, tačiau geba suvokti, patirti, atspindėti ir išreikšti visas formas, pats iš esmės nuo jų nepakisdamas. Dzenogčeno meistrai šią prigimtį lygina su veidrodžiu, kuris visiškai atvirai atspindi, bet pats nuo atspindžių nesikeičia, arba su krištoliniu rutuliu, kuris įgauna ant jo padėtos medžiagos spalvą, tačiau pats išlieka nepakitęs. Kiti vaizdingi apibūdinimai kalba apie švytėjimą, visa persmelkiančią pilnatvę ar „erdvę, kuri yra sąmoninga“. Kai žmogus geba nuolat išlaikyti rdzogs chen būseną, jis nebepatiria dukkha – kasdienio nepasitenkinimo, įtampos ir nerimo.