Pirmasis šiuolaikinių laikų sakyongas buvo tibetietis meditacijos mokytojas Chögyam Trungpa Rinpoche. Tibeto titulas „Rinpoche“ reiškia „brangusis“ ir žymi retą, gilų mokytoją. Iki pasitraukimo iš Tibeto 1959 m. jis buvo daugelio meditacinių linijų saugotojas ir didelio vienuolinio komplekso vadovas.
Matydamas savo kultūros žlugimą ir pasaulyje tvyrantį skausmą bei sumaištį, Chögyam Trungpa pasinėrė į ilgą savistabos ir meditacijos laikotarpį. Tuomet jis suvokė, kad senovinis Šambhalos mokymas yra kaip niekad aktualus ir reikalingas, atsižvelgiant į didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria planeta. Nuo 8-ojo dešimtmečio jis pradėjo pristatyti visuomenės viziją, paremtą Šambhalos principu, teigiančiu įgimtą visos žmonijos gėrį.
Chögyam Trungpa manė, kad žmonija yra kryžkelėje: kuriant geresnį pasaulį, būtina remtis pagarba pamatiniam žmogaus orumui. Tai ir yra pagrindinė Šambhalos žinia. Jo mokymai buvo surinkti į bestseleriu tapusią knygą „Shambhala: the Sacred Path of the Warrior“, taip pat į daugelį kitų raštų, filmų ir įrašų.