Jaunystėje, būdamas apie dvidešimties vidurį, kartu su broliu įsigijo žemės sklypą atokiose Britų Kolumbijos vietovėse. Ilgus metus ten jis grįždavo vienumoje praleisti savaičių ar net mėnesių, tyliai dirbdamas su šia laukine, gražia žeme ir statydamas nedidelį namelį. Šis laikas suteikė jam erdvės giliau pažinti save ir atsigręžti į klausimus, kurie jį lydėjo nuo pat vaikystės: kas yra tikrovė, kokios senosios paslaptys slypi pasaulyje ir iš kur kyla atskirtis bei negalavimas, kurį dažnai regime aplink save. Jis jautė, kad mūsų santykis su žeme, pasauliu ir vieni su kitais nėra toks, koks galėtų būti.
Ši dvasinio brandinimo patirtis gamtoje tapo pagrindu giliai praktikai, kurioje susiliejo meditacija, apmąstymas ir gilios šamaniškos kelionės į didžiąsias paslaptis. Patirti išgyvenimai iš esmės pakeitė jo gyvenimą ir pažadino suvokimą apie kur kas platesnį kūrybos potencialą bei daugiasluoksnę žmogaus prigimtį. Nuo to laiko augimas ir mokymasis tapo pagrindine jo gyvenimo kryptimi. Šios patirtys atvėrė jam visatos didybę ir beribį potencialą, slypintį kiekviename iš mūsų.
Vedamas vidinio vedimo, jis sekė širdies kvietimu ir išvyko į Peru Amazonę. Pirmojoje kelionėje jis praleido daug mėnesių, pasinerdamas į plačią Amazonės augalų sąmonę ir didingų džiunglių medžių pasaulį. Jis jautėsi gyvas, priimtas ir globojamas džiunglių dvasių, o jų budri ir gyvybinga gamta paliko neišdildomą įspūdį. Grįžęs į Britų Kolumbiją ir netikėtai susipažinęs su savo žmona Robin garsiajame, laukiniame Burning Man festivalyje, jis kartu su ja nusprendė kitą žiemą vėl sugrįžti į Peru ir gilinti ryšį su šia dvasine sritimi.
Ši kelionė kulminavo Chavín šventykloje, aukštai kalnuose pietvakarių Peru. Chavín civilizacija, viena seniausių Peru teritorijoje, laikoma Andų dvasingumo lopšiu. Tai buvo itin pažangi ir taiki kultūra, gerbiama aplinkinių tautų, gyvenusi be sienų, ginklų ar karių ir gyvavusi mažiausiai 2000 metų. Vienos stiprios ceremonijos metu tiek jis, tiek Robin jautėsi apgaubti senųjų meistrų protėvių meilės. Su galingų mokomųjų augalų, žemės ir senovinio šventyklos akmens pagalba jiems abiem pavyko tiesiogiai susisiekti ir susilieti su šiais senaisiais. Tą dieną įvyko daug gilių įšventinimų ir perduodamų žinių, aktyvinusių juos kaip šios senosios žemės ir žvaigždžių medicinos giminės mokinius.
Per pastaruosius 18 metų ir iki šiol jie vis dar aiškinasi šios įšventinimo patirties mastą. Jų tarnystės kelias – pagerbti senųjų meistrų palaiminimus ir nešti šią subtilią mediciną į pasaulį dabartinių permainų metu. Po kelerių metų jie atrado Pachakuti Mesa tradiciją, kurią moko don Oscar Miro-Quesada. Ši tradicija gimė iš Chavín civilizacijos sąmonės, taip pat iš Moche, Lambayeque, Chimu, Nasca, Wari, Inca ir Tihuanaco senųjų kultūrų, kalnų dvasių, gamtos dvasių, Pachamamos, mokomųjų augalų ir žvaigždžių sferų.
Tai buvo išgirstas atsakas į jų abiejų maldą – rasti bendruomenę, susijusią su šia gyva ir gražia giminyste, tarnaujančia pabudimo laikui. Per daugelį metų studijų ir mokymų jis tęsė mokytojo kelią, kad galėtų perduoti šį grožio kelią kitiems mokiniams. Jį nuolat stebina šių senųjų Andų energijų grožis, didybė ir nepaprastas gebėjimas transformuoti bei pažadinti sąmonę mūsų gyvenime. Jam garbė tarnauti visoms šios giminės energijoms ir padėti kuo daugiau žmonių jų pačių gijimo, pilnatvės ir gerovės kelionėse.