Mano jogos kelias prasidėjo maždaug prieš aštuonerius metus, kai šią praktiką man pirmoji parodė sesuo. Iš pradžių jai priešinausi, iš dalies dėl sudėtingo santykio su savo kultūrinėmis šaknimis. Tik po daugelio metų supratau, kad mano pasipriešinimas buvo ne pačiai jogai, o tylai, kurią ji kvietė sutikti. Ramios akimirkos ant kilimėlio iškėlė tas mano dalis, kurių ilgai vengiau. Gilindamasi į skirtingas hatha jogos tradicijas, įskaitant Iyengar ir Ashtanga, pamačiau, kad joga suteikia kur kas daugiau nei fizinį judesį. Tai gili dvasinė praktika, stiprinanti kūną, lankstumą, emocinę pusiausvyrą, proto aiškumą ir gilesnį ryšį su savimi.
Mano sesijos prasideda trumpa pranajamos meditacija, padedančia įsižeminti ir susitelkti. Tuomet pereiname į kvėpavimu vedamą asanų praktiką, skatinančią sąmoningą judesį ir ryšį su kūnu, o pabaigoje pasineriame į giliai atpalaiduojančią šavasaną. Siekiu suteikti erdvės įsisavinti praktikos naudą ir iš jos išeiti pasijutus atsinaujinus bei subalansuotai.