Daugiau nei dešimtmetį man teko gyventi Ibizos saloje ir ją vadinti namais. Tuo metu vykdžiau ekskursijų veiklą, vesdamas žmones į mažiau pažintas, bet itin gražias salos vietas. Prieš penkerius metus mano namų draugas, jogos mokytojas, paskatino mane pradėti praktikuoti jogą, kad palengvinčiau nugaros problemas. Iš pradžių mane labiausiai traukė fizinė nauda.
Tačiau labai greitai atradau ir kur kas gilesnį poveikį. Po kiekvienos praktikos jausdavausi labiau atsipalaidavęs, mintys nurimdavo, o nuotaika akivaizdžiai pagerėdavo. Iš pradžių nesupratau, kad joga daugeliu atžvilgių yra judanti meditacija. Jėgos ir lankstumo ugdymą papildo judesių seka bei kvėpavimo ritmas, padedantys protui sutelkti dėmesį į dabarties akimirką ir nusiraminti. Netrukus rytinę jogą įtraukiau į savo kasdienę rutiną, o jos teikiamais privalumais džiaugiuosi iki šiol.