Joga į Emmos gyvenimą atėjo ankstyvame dvidešimtmetyje, kai ji ieškojo palengvėjimo nuo vidinio nerimo ir gilesnės prasmės.
Nuo tada jos kelią vedė nuoširdus smalsumas gyvajam pasauliui ir pagarba nematomiems ryšiams, jungiančiems mus visus. Savo mokyme ji jungia gamtos elementų išmintį su judesiu ir kvėpavimu, įžemindama žemės, vandens, ugnies ir oro simboliką kaip vidinių būsenų atspindį.
Pastaruoju metu jos kelionėje svarbią vietą užima tai, kaip mokslas gali suteikti tvirtą pagrindą supratimui, o joga kviečia į buvimą akimirkoje, atsidavimą, pusiausvyrą ir juntamą priklausymo platesniam gyvybės tinklui jausmą.
Joga Emmą giliai atvėrė, ir ji kuria erdvę kitiems atpažinti savo unikalius talentus bei puoselėti ryšį su Žeme.
Ji kviečia mokinius judėti kartu – įsišaknijus ritme ir su nuolankumu priimant šventą buvimo gyvam patirtį.