Daugelis žmonių į jogos mokytojo kelią ateina dėl labai paprastos priežasties – jie nuoširdžiai myli pačią praktiką. Ji stiprina kūną, ramina protą ir ilgainiui tampa ne tik asmeninės gerovės, bet ir dalijimosi su kitais būdu. Frankas Jesse būtent taip ir žvelgia į jogą: kaip į gyvą, nuolat besikeičiančią praktiką, kuri gali padėti augti tiek fiziškai, tiek emociškai.
Jo užsiėmimuose dažnai keliami klausimai, į kuriuos verta pažvelgti giliau: kodėl vienos asanos mums atrodo lengvos ir malonios, o kitos kelia įtampą, nepatogumą ar net nesaugumo jausmą? Frankas skatina ne vengti sudėtingesnių pozų, bet prie jų artėti sąmoningai, su pasiruošimu ir aiškiu vedimu. Ypač tai svarbu kalbant apie atgalinius lenkimus, kurie vienus įkvepia, o kitiems sukelia baimę.
Jo dėmesys taip pat krypsta į smulkias, bet labai reikšmingas detales – pavyzdžiui, mentių padėtį keliant rankas virš galvos. Tokie niuansai padeda praktikuoti saugiau, suprantamiau ir su daugiau pasitikėjimo. Franko požiūris kviečia į jogą žiūrėti ne kaip į rezultatą, o kaip į procesą, kuriame svarbu ir tikslumas, ir vidinis tyrinėjimas.