Po to, kai užaugino dvi dukras – Amanda ir Tarą, kurių vardai įkvėpė ir „Ama-Tierra“ pavadinimą, – Jill kartu su šeima gyveno Pietų Kalifornijoje ir Arizonoje. Tačiau laikui bėgant stiprėjo noras patirti ką nors naujo: keliauti, išvykti į kitą šalį ir susikurti gyvenimą lėtesniu, prasmingesniu ritmu. Tuo pat metu vis labiau ryškėjo suvokimas, kad gyvenimas Jungtinėse Valstijose sukosi pernelyg greitai ir varginančiai. Jill norėjo erdvės, kurioje žmonės galėtų sustoti, atsikvėpti, sumažinti įtampą ir atsigauti.
Šį pokytį paskatino ir platesnė jos sveikatingumo vizija. Jill norėjo sukurti vietą, kurioje būtų įmanoma ne tik pailsėti, bet ir iš tiesų pasirūpinti savimi. Tuo metu ir jos vyras Bobas jautė, kad po 40 metų muzikos industrijoje atėjo metas pokyčiams – ypač matant, kaip skaitmeniniai atsisiuntimai keičia įprastus muzikos prekybos modelius.
Ieškodami naujos krypties, Ruttenbergų šeima svarstė įvairias šalis, tačiau galiausiai vis daugiau dėmesio skyrė Kosta Rikai. Ši valstybė juos traukė dėl stabilios demokratijos, draugiškų žmonių, rūpesčio aplinka ir socialinių vertybių. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad šalis neturi kariuomenės, o didelė jos teritorijos dalis yra saugoma kaip nacionaliniai parkai ar miškai. Jill ir Bobui tai atrodė kaip aplinka, kurioje galima gyventi pagal savo įsitikinimus.
2005 m. birželį visa šeima išvyko į dviejų savaičių kelionę po Kosta Riką. Jie apžiūrinėjo žemę, svarstė galimybę statyti savo centrą, lankė kavos ūkius ir įvairias vietas, kurios galėjo tapti naujų namų bei darbo pradžia. Kai kurios vietovės, ypač pakrantėje, pasirodė per karštos ir per triukšmingos atgimimui bei ramybei kurti. Tačiau kelionė padėjo aiškiau suprasti, ko jie ieško.
Vienas iš svarbiausių atradimų buvo nedidelis viešbutis „Finca Que Ama“, kurį pardavinėjo jauna Izraelio pora. Iš pradžių jis atrodė per brangus, tačiau netrukus sulaukta laiško su sumažinta kaina ir pasiūlymu tartis dėl sąlygų. Jill ir Bobas nusprendė grįžti į Kosta Riką dar kartą – šįkart kartu su drauge ir patarėja Veronica – kad pajustų vietos energiją ir viską įvertintų iš naujo. Jie įsimylėjo šią vietą.
Nors pradžioje trūko lėšų, šeima ėmėsi ieškoti investuotojų, kalbėjosi su draugais, teisininkais ir finansų specialistais, mokėsi rengti verslo planą bei prognozes. Galiausiai jiems pavyko surinkti reikalingą minimalią sumą. Praėjus vos aštuoniems mėnesiams nuo pirmojo apsilankymo derlingoje Kosta Rikos žemėje, Ruttenbergai tapo 10 kambarių viešbučio savininkais. Ir taip prasidėjo naujas jų gyvenimo etapas.