Žinomas kaip Beautiful Painted Arrow, jis yra gydytojas, gydytojas-žiniuonis, vizionierius, poetas ir menininkas iš Naujosios Meksikos, JAV. Jo kilmė siekia dvi bendruomenes: Southern Ute ir Picuris Pueblo. Jis augo tiek tarp motinos giminės – ute, tiek tarp tėvo pusės – Picuris Pueblo indėnų. Picuris Pueblo žmonės, be tradicinės Tewa kalbos, vartoja ispanų ir anglų kalbas, todėl nuo pat pradžių jis gyveno kultūrų sankirtoje, kur susitinka skirtingos pasaulėjautos ir tradicijos.
Dar jaunystėje jis savo tautų buvo atpažintas kaip vizionierius ir pradėjo mokytis abiejų indėnų tautų paslaptingųjų tradicijų. Iš senelio pueblo jis perėmė šventas Kiva apeigas, o daugelį metų dalyvavo ir Southern Ute Saulės šokiuose. Ši gili dvasinė praktika tapo svarbia jo kelio dalimi ir formavo jo santykį su ritualu, bendruomene bei šventumu.
Be tradicinio dvasinio kelio, jis įgijo ir formalų akademinį išsilavinimą, vėliau apsigynęs politikos mokslų magistro laipsnį. Nuo to laiko jis paskyrė savo gyvenimą žmonėms iš įvairių tautų padėti iš naujo susijungti su šventumu ir gyventi prasmingai bei gražiai. Jis yra parašęs daug knygų, taip pat veda ceremonijas ir gydymo bei atgavimo praktikas visame pasaulyje. Pagrindinis jo tikslas – skatinti taiką pasaulyje, padedant žmonėms atrasti taiką savyje ir telkiant bendrą taikos bei gerovės viziją mūsų planetoje.
Prieš dvylika metų jam kilo vizija statyti Taikos kameras įvairiose pasaulio vietose. Tai požeminės ovalios struktūros, primenančios jo vaikystėje pažintas Picuris pueblo Kivas, skirtos bendruomenėms rinktis giedojimui ir maldai. Šiuo metu pasaulyje jau pastatyta daugiau nei 35 tokios erdvės – nuo Australijos ir Austrijos iki Bolivijos, Oklahomos, Airijos ir Anglijos, o dar daugiau jų yra statoma.
Vienas svarbiausių jo akcentų – garso galia kaip gydymo ir transformacijos priemonė. Remdamasis supratimu, kad visa fizinė tikrovė yra vibruojanti energija, jis daug rašė ir mokė apie giedojimo bei garso poveikį žmogui. Jo požiūriu, garsas padeda pasiekti visatos galias ir per tai keisti save iš vidaus.
Siekdamas dar labiau skleisti taiką pasaulyje, jis rengia Saulės ir Mėnulio šokius. Jie primena jo ute tradicijoje pažintus Saulės šokius, tačiau nėra tradiciniai – taip išsaugomas šventųjų elementų slaptumas ir kartu sukuriama itin stipri susitikimo su šventumu forma.
Šiuose šokiuose šokama keturias dienas – nuo penktadienio saulėlydžio iki pirmadienio vidurdienio, visą laiką badaujant be maisto ir vandens, pučiant erelio arba kalakuto kaulo švilpynes, skambant būgnams ir giedojimui. Per judesį, maldą ir pastangą atsiveria labai šventos erdvės, kuriose nuslenka iliuzijos, o dalyvius pasiekia tikros įžvalgos, kartais ir vizijos.
Jis nėra griežtas „viskas arba nieko“ tipo žiniuonis. Atvirkščiai – tai labai švelnus ir mylintis žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi kitų gerove. Jis tiki, kad kiekvienas turi eiti tuo keliu, kurio jam reikia, ir siūlo besąlygišką palaikymą bei kryptį. Jo tikslas – padėti žmonėms įgalinti save ir išsilaisvinti.
Užuot primetęs dogmas ar griežtas taisykles, jis kuria erdves, kuriose žmonės gali stipriai susidurti su savimi ir peržengti savo ribas, patys prisiimdami visą atsakomybę už savo kelią. Viena jo mėgstamiausių frazių: „Neįstrik formoje; juk mes net neegzistuojame“.