Tibeto budizme titulas Khenpo turi ypatingą svorį. Jis gali būti suteikiamas mokslininkui, baigusiam išsamias sūtrų ir tantrų studijas, vyresniajam lamai, turinčiam teisę suteikti įšventinimus, arba vienuolyno vadovui. Tibeto vienuolinėje tradicijoje khenpų vaidmuo ypač svarbus – jie padeda išsaugoti Budos mokymų tyrumą ir perduoti jį iš kartos į kartą, tarsi akademinėje tradicijoje. Šis titulas yra itin retas: nors daugelis vienuolių skiria studijoms daugybę metų, tik labai nedidelė dalis pripažįstami khenpais. Jis suteikiamas už gilią išmintį ir išskirtinį gebėjimą vesti bei mokyti kitus. Dėl šios priežasties Jo Šventenybė Sakya Trizin pripažino jo gilų budizmo filosofijos supratimą ir meistrystę tiek sūtrų, tiek tantrų srityse.
Jis gimė 1962 metais tibetiečių pabėgėlių šeimoje. Tėvai 1959-aisiais, po komunistinio valdžios perėmimo, pasitraukė iš Tibeto ir patyrė didžiulius sunkumus, kol rado saugumą. Šeima prarado viską, išskyrus gyvybes, ir gyvenimą pradėjo iš naujo Nepale, vėliau keliavo per Indiją ir ėmėsi bet kokio darbo, kad išgyventų. Seneliai, tėvai ir keli vyresnieji broliai bei seserys dirbo kelių tiesimo brigadose Indijos Himalajuose. Daugelį metų šeima gyveno palapinėje kelkraštyje, kentėdama tiek alinantį karštį, tiek stingdantį šaltį, beveik neturėdama galimybių mokytis. 1966-aisiais jo motina ir jaunesnieji vaikai apsigyveno Bire, žemųjų Himalajų regione, tuomet buvusiame labai atokiame krašte. Kai jam sukako penkeri, jis pradėjo lankyti vietinę mokyklą. Devynerių jis ir jo tėvai sutarė, kad jis taps vienuoliu – Tibeto kultūroje tai laikoma didele garbe. Tuomet prasidėjo dešimtmetis intensyvių ritualinių praktikų mokymų: reikėjo įsiminti šimtus puslapių tekstų, rengti smėlio mandalas, groti šventyklos instrumentais ir vadovauti giedojimui.
1980 m. jis paliko vienuolyną ir išvyko studijuoti į Sakya koledžą Dehradūne. Priėmimas buvo itin konkurencingas, todėl buvo atrinkta tik keletas vienuolių. Tuo metu koledžui vadovavo gerbiamasis Khenchen Appey Rinpoche – iškilus Sakya tradicijos mokslininkas ir vienas ryškiausių savo kartos Tibeto budizmo žinovų. Jam teko laimė mokytis pas tokį meistrą, o jo gebėjimai budizmo filosofijoje greitai tapo akivaizdūs. Dar siekdamas bakalauro laipsnio, jis buvo paskirtas jaunesniuoju dėstytoju. Devintais–dešimtaisiais studijų metais jis jau buvo įgijęs budizmo studijų magistro laipsnį, o vėliau Jo Šventenybės Sakya Trizin ir Khenchen Appey Rinpoche buvo paskirtas dėstytoju. Daugelis jo studentų buvo tulku, o keli vėliau patys tapo khenpais. Tais metais jis išlaikė daugybę rašytinių ir žodinių egzaminų, įskaitant tradicines viešas diskusijas, stebėtas Jo Šventenybės Dalai Lamos ir Jo Šventenybės Sakya Trizin. Galutinį magistro ir mokymo laipsnį jis baigė 1991 m., o po to metus keliavo po Indiją ir Nepalą bei atliko retritus.
2002 m. kovo 8 d. Loppon Ngawang Dhamchoe Bir vienuolyne Šiaurės Indijoje iškilmingai buvo suteiktas Khenpo titulas. Ceremonijai vadovavo Jo Eminencija Ratna Vajra Rinpoche, dalyvavo vyresnieji lamai ir garbūs svečiai. Nors 1990 m. jis jau buvo baigęs Loppon laipsnį, prilygstantį daktaro laipsniui, ir ne kartą buvo kviečiamas priimti šį titulą, anksčiau jis vis atsisakydavo. Galiausiai įšventinimas įvyko Jo Šventenybės Sakya Trizin įgaliojimu, perduotu per Jo Eminenciją Ratna Vajra Rinpoche ir Dagmo Kushola, palankiu metu, kai buvo įšventintas 15-asis Gyalsay Rinpoche, taip pat vyko Ilgo gyvenimo ceremonija ir Mahakala puja. Khenpo titulas įtvirtina išskirtinę erudiciją ir mokymo gebėjimus bei atspindi privilegiją mokytis iš mokytojo, galinčio perteikti tyrą Sakya išmintį mokiniams Australijoje ir už jos ribų.
1992 m. Gyalsay Tulku Rinpoche paprašė jo mokyti Singapūre, Taivane ir Malaizijoje. Po to, kai Gyalsay Tulku 1993 m. pabaigoje mirė Kanberoje, Sidnėjuje jo įkurtas budizmo centras susidūrė su rimtais sunkumais, todėl studentai paprašė naujo mokytojo iš Jo Šventenybės Sakya Trizin. Tuomet jis buvo paskirtas nuolatiniu Sakya Tharpa Ling dvasiniu mokytoju Sidnėjuje. Nors jautėsi nepasirengęs, sutiko, nes taip buvo paprašytas jo guru. Į Australiją jis atvyko 1994 m. pabaigoje ir susidūrė su daugybe iššūkių: studentai buvo išsisklaidę, parama menka, o daugelį metų kėlė nerimą net nuomos mokėjimas. Vis dėlto jį palaikė tikėjimas, guru palaiminimas ir Gyalsay Tulku sapnuose. Pamažu jis įgijo patirties ir laisvai prakalbo angliškai, bendruomenė vėl augo, centras kelis kartus keitė vietą, kol galiausiai įsigijo nuosavus namus Rozelle – pirmąjį nuolatinį Sakya centrą Australijoje. Vėliau buvo nupirktas didesnis pastatas Strathfielde, tapęs vienu geriausių Sakya centrų pasaulyje. Gyalsay Tulku buvo įkūręs Sakya Tharpa Ling ir jam vadovavo penkerius metus; Khenpo jį vedė 12 metų, kol paprašė leidimo pasitraukti. 2006 m., keliaudamas piligrimystėje po Indiją, jis dar kartą Jo Šventenybės buvo paprašytas tapti Drogmi retrito centro East Kurrajong, į vakarus nuo Sidnėjaus, dvasiniu vadovu. Vėliau Khenpo Ngawang Dhamchoe įkūrė Drogmi Budizmo institutą, kuris 2009 m. spalį buvo oficialiai įregistruotas siekiant skatinti Tibeto budizmo studijas, supratimą ir praktiką Australijoje bei būsimos retrito vietos plėtrą.