Vos šešerių, ilsėdamasis ant medinių laiptų Mesh Hall vietoje Šiaurės Vankuverio saloje, Kiem Schutter patyrė akimirką, kuri nulėmė jo tolimesnį kelią. Padėjęs rankas ant priešais sėdinčio žmogaus nugarytės, jis pirmą kartą aiškiai pajuto kūną ir tarsi intuityviai užčiuopė energijos bei įtampos judėjimą.
Ar tai buvo įgimta dovana, ar tiesiog kitoks būdas santykiauti su pasauliu, ši patirtis tapo ankstyvu ženklu to, kas laukė ateityje. Nuo pat vaikystės jį traukė alternatyvūs požiūriai ir noras tyrinėti tai, kas slypi už įprastų ribų.
Kiem taip pat tapatinasi su disleksija, ir tai atspindi platesnį jo požiūrį į gyvenimą. Užuot skyręs idėjas vieną nuo kitos, jis renkasi nedualumo matymą – žmonių, praktikų ir galimybių susiliejimą. Toks žvilgsnis palaiko jo kelią, paremtą ryšiu, emociniu intelektu ir supratimu, kad gydymas dažnai randamas ten, kur tradicinės sistemos ne visada pažvelgia.
Kaip natūralus gydytojas, pasižymintis jautriu energijos pajautimu, Kiem pabrėžia apsaugos svarbą gydytojams, pagalbininkams ir pačioms praktikoms. Jo darbas kuria erdvę, kurioje dera saugumas ir galimybės, atveriant duris pasirinkimams už tradicinio lauko ribų.
Kiem požiūrį formuoja klausimai apie tai, kas egzistavo iki skausmo, traumos ar sužeidimo, ir ar žmogus gali grįžti į visumos būseną, tarsi senesnę už patį kentėjimą. Ši perspektyva atsispindi tiek jo asmeniniame kelyje, tiek darbe, susijusiame su sveikata, meile ir verslu.
Jį veda įsitikinimas, kad mumyse gali būti gilesnė atmintis, susijusi su gamta, meile ir pirminiu priklausymo jausmu. Šiame matyme sveikata nėra vien ligos, traumos ar sužeidimo nebuvimas – tai džiaugsmo, gyvybingumo, spindesio ir ryšio būsena.
Jo gyvenimas pažymėtas atsparumu susiduriant su reikšmingais asmeniniais ir profesiniais iššūkiais, o ši patirtis tapo jo žinutės pamatu: kliūtys nėra pabaiga, jos yra pamokos. Jis ragina kitus toliau judėti į gerovę su drąsa, atkaklumu ir atvirumu naujoms praktikoms.
Kaip jis yra sakęs:
„Vieno dalyko niekada nepraradau – gilesnio jausmo, kad meilė visada buvo šalia.“
Ir dar:
„Tikiuosi įkvėpti kitus nuolat siekti geros sveikatos, daugiau meilės ir naujų sąmoningumo lygių – ne tik dėl ligos, sužeidimo ar traumos nebuvimo, bet ir per juos. Radikalus savo traumų ir iššūkių priėmimas, kartu su gilesniu žinojimu, kad galime juos įveikti, jei esame pasirengę atkakliai judėti pirmyn ir integruoti naujas praktikas, yra tikrojo sėkmės ir autentiškos gerovės pagrindas. Būdamas vaikas, per anksti pamatęs, kokį skaudų poveikį psichikos sveikatos blogėjimas daro santuokoms, vaikams, šeimoms ir visoms bendruomenėms, linkiu, kad šis centras taptų saugia vieta klientams išeiti už savo kančios ribų ir, tam tikra prasme, sugrįžti į save, į gamtą ir į savo tarpusavio ryšį su viskuo. Jei galėsime peržengti psichikos ir kūno lygmenyse esančias kliūtis, galbūt pasieksime sąmoningo gyvenimo džiaugsmą.“
Kiemui tai, ko ieškome, yra tai, kas esame. O kas esame, to ir ieškome.
– Poetas ir rašytojas