Pirmoji jogos pamoka, kurią iki šiol ryškiai prisimena, vyko mokykloje, pritemdytoje vietos laisvalaikio centro salėje. Ji buvo su kojinėmis, o mokytoja mandagiai pastebėjo, kad jų, ko gero, geriau nenešioti. Nors akimirka buvo kiek nejauki, būtent tada ji suprato, kaip stipriai myli jogą. Dar svarbiau – ji nuo tada žinojo, kad niekada nenorės, jog kas nors jaustųsi gėdingai tiesiog atėjęs toks, koks yra. Todėl taip, jos užsiėmimuose kojinės yra visiškai sveikintinos.
Po kelerių metų, kai praktika то įsitraukdavo, то nutrūkdavo, 2017 m. ji tapo sertifikuota jogos mokytoja. Tuo metu ji jau buvo patyrusi pakankamai nesvetingų studijų ir mokytojų, kad aiškiai suprastų, jog nori kurti kitokią erdvę. Taip gimė jos nuosava studija „The Yoga Casa“ (TYC).
TYC ji priėmė įvairaus kūno sudėjimo ir dydžio žmones. Tai buvo saugi erdvė jogos praktikams, o penkerius gražius metus ji su džiaugsmu puoselėjo šią bendruomenę. Kai studija užsidarė, ji paklausė kito savo pašaukimo ir sugrįžo prie socialinio darbo ištakų. Remdamasi bakalauro laipsniu, ji tapo feministe kouče, padedančia moterims atrasti pasitikėjimą savimi ir pasitikėti tuo, ką jos jau ir taip turi savyje.
Namuose gyvenimas pilnas ir judrus – kartu su ja gyvena dar septyni artimi šeimos nariai: vyras, mama, trys nuostabūs vaikai, šuo ir katė. Tai užimti namai, bet jie nė kiek nenorėtų kitaip. Kai ji nesižvalgo paskui vaikus, ją greičiausiai rasite klausantis audioknygos savo mėnesio knygų klubui, gurkšnojant karštą gėrimą, besijuokiant iš „Wait Wait Don’t Tell Me“ arba vedžiojant šunį medžiais apsuptame Fort Vorto rajone, kuriame gyvena.
Prie „Retreat in the Pines“ komandos ji prisijungė po to, kai pati sudalyvavo retrite. Patirtis buvo kupina poilsio, atsipalaidavimo ir džiaugsmo. Sėdėjimas verandoje, vėjo ošimas medžiuose ir bendrystė su kitomis moterimis suteikė būtent tai, ko jai reikėjo. Tai buvo giliai gydanti, įkvepianti ir būtina patirtis. Ji nekantrauja padėti sukurti jums tokią pačią atmosferą. Iki pasimatymo pušyse.