Meda Sketerė (Mohini)

APIE MANE
Nuo vaikystės buvau glaudžiai susijusi su gamta – mano lopšinės buvo ežero ošimas ir vasaros vakarų varlių choras. Gamta man visada buvo artima draugė – rami, apkabinanti, mokanti klausytis. Laikas, praleistas tarp miškų ir vandenų, išliko kaip šviesiausi vaikystės prisiminimai, pilni laimės, laisvės ir gyvybės pojūčio.

ATRADIMAI
Studijuodama verslo vadybą pradėjau ieškoti savo tikrojo kelio. 2018 metais dalyvavau sąmoningumo stovykloje, kur pirmą kartą išgirdau gongų garsus. Tą akimirką kūnas tirpo, o siela lengvėjo – išgyvenau gilų paleidimo ir džiaugsmo jausmą. Garsų meistrė, prie kurios priėjau po sesijos, pažvelgė į mane ir pasakė: „Tu būsi garsų vedlė.“ Tą akimirką pajutau, kad kažkas manyje pabudo – tarsi būčiau suradusi pirmąją siūlo giją, vedančią link savo pašaukimo.

MEDA MOHINI
Mano kelias aiškiau nušvito 2020-ųjų vasarą, kai išvykau į jogos mokytojų kursus. Ten gimiau iš naujo – gavau vardą Mohini. Paskutinę kursų dieną, kai saulės šviesoje tyliai paklausiau savęs „kas toliau?“, ant mano kojos nutūpė laumžirgis. Tai buvo ženklas – ramus ir aiškus atsakymas, kad kelionė tik prasideda.
Po mėnesio atsidūriau „Laumžirgių žemėje“, kur mokiausi harmoningų garsų meno. Iš ten išvykau ne viena – mano rankose gimė šamaniškas būgnas, o širdyje – naujos pradžios šviesa.

ČIA IR DABAR
2023 metais širdis mane atvedė į Mylinčią erdvę, kur pradėjau gilintis į Innerdance meno praktiką. Ši patirtis sujungė mane su dabarties akimirka – čia pajutau tikrąją vienio būseną ir tylų, gilų ramybės pojūtį. Iš šios tylos gimė pavadinimas Čia ir Dabar. Tų pačių metų rudenį Biržuose atvėrėme sveikatingumo studijos duris tuo pačiu vardu. Nuo tada esu įsukta į mylimų veiklų tėkmę – garsai, judesys, kvėpavimas, dalinimasis ir bendrystė tapo mano kasdienybės dalimi.

NEPALAS
2024-ieji tapo tylos ir gylio metais. Dalyvaudama tylos atsiskyrimuose ir medituodama su budistų vienuolėmis pajutau naują kvietimą – leistis į piligriminę kelionę po Nepalą. Tai buvo svajonės išsipildymas – dar nuo paauglystės jutau trauką Himalajų kalnams ir jų išminčiai. Kelionė per šventas vietas atvėrė mano sielą dvasinėms patirtims, padovanojo gebėjimą pažvelgti į gyvenimą iš aukščiau – su dėkingumu ir pasitikėjimu.
Himalajų didybė sustiprino tikėjimą, kad viskas vyksta savo laiku – tobula tvarka. Kalnuose sutikta išminties siela, atsiskyrėlis sadhu, ištarė žodžius, kurie liko manyje kaip krypties ženklas: keliauk širdimi. Nuo tada einu tuo keliu – ramiai, žingsnis po žingsnio, klausydamasi savo vidinio vedimo.