Dar vaikystėje netekęs abiejų tėvų, o vėliau ir paveldėto turto, Pema anksti pajuto, kokia trapi gali būti pasaulietinė atrama. Šios patirtys jį nuvedė į viso gyvenimo prasmės paieškas. Iš pradžių muzika tapo prieglobsčiu, o vėliau atvėrė kelią į sėkmingą tarptautinę karjerą, tačiau neišgydytas jaunystės skausmas ilgainiui virto vidine sumaištimi ir priklausomybe.
Pasiekęs žemiausią tašką, jis patyrė gilų suvokimą, kad mintys, emocijos ir net pats protas yra laikini. Tai pakeitė jo kryptį. Užuot bėgęs nuo patirties, Pema pasirinko ją sutikti tiesiogiai. Jis paliko karjerą ir turtą, kad visiškai atsidėtų Dharmos keliui. Per kitus penkiolika metų jis nuosekliai praktikavo jogos ir Tibeto budizmo tradicijose, ypač Dzogčene, mokėsi pas tokius meistrus kaip Dalai Lama, Dzongsar Khyentse ir savo šaknų mokytoją Loppon Jigme Rinpoche.
Po ilgų retritų Pema įkūrė Senda Loto – vietą, kur žmonės gali atkurti pusiausvyrą ir vėl užmegzti ryšį su savimi bei kitais. Jo mokymas yra žemiškas, tiesus ir be dvasinių kaukių, kviečiantis praktiškai pažvelgti į gyvenimą tokį, koks jis yra, su aiškumu ir atvira širdimi.