
Richard Hoofs iš pradžių rengėsi bendrosios praktikos gydytojo darbui, o vėliau gilinosi į įvairias holistinio gydymo tradicijas. Jo profesiniame kelyje atsirado akupunktūra, antroposofija, ajurveda, dvasinė terapija ir egiptietiškas gydymas. Ne vienus metus jis keliavo po Indiją ir Egiptą, kur susidūrė su skirtingomis gydymo ir pasaulėžiūros tradicijomis. Indijoje tam tikrą laiką dirbo gydytoju kaimo sveikatos projekte Maharaštroje – ši patirtis jam paliko gilų įspūdį tiek dėl Rytų ezoterikos išminties, tiek dėl labai praktiškos Vakarų medicinos naudos. Būtent šis ryšys tarp Rytų ir Vakarų formuoja jo, kaip koučerio, akupunktūrininko ir autoriaus, veiklą.
Kartu su darbu „Mon Desir“ Richardas ne visą darbo dieną dirba ir bendrosios praktikos gydytoju. Žodis holistinis kilo iš senovės graikų kalbos žodžio holos, reiškiančio „visuma“. Tokiu požiūriu žmogus matomas kaip vientisas darinys: kūnas, asmenybė ir siela yra glaudžiai susiję. Ne mažiau svarbus ir ryšys su aplinka, kurioje gyvename. Rūpinimasis gamta, gyvūnais ir šalia esančiais žmonėmis kartu yra ir rūpinimasis savimi. Aplinka dažnai atspindi, kas mes esame. Holistinis požiūris remiasi „ir viena, ir kita“ mąstymu: įprasta ir papildoma, įvairovė ir vienybė, žmogus ir siela. Konsultacijose bei koučingo užsiėmimuose Richardas taiko būtent tokį praktišką, bet kartu ir dvasingą požiūrį, parodydamas, kad tradicinė ir papildomoji medicina neturi viena kitai prieštarauti – jos gali veikti drauge.
Daugelis Rytų gydymo sistemų, įskaitant akupunktūrą, ajurvedą, jogą ir tradicinę kinų mediciną, ligą laiko ženklu, kad žmogaus viduje atsirado disbalansas. Liga ar sveikatos sutrikimas suvokiamas kaip kūno signalas, kviečiantis atkurti ryšį tarp žmogaus ir sielos. Simptomai ir krizės gali tapti kvietimu grįžti į pusiausvyrą. Fiziniai pojūčiai ir negalavimai čia tampa raginimu augti ir labiau įsisąmoninti save. Liga – tai sielos žinutė, kviečianti pažvelgti į vidų ir iš naujo susijungti su savimi. Taip galima geriau suprasti savo simptomus ir daryti jiems įtaką iš vidaus.
Vakarų medicina dažnai pirmiausia vertina fizinį nusiskundimą ar ligą ir ieško sprendimo per vaistus arba operaciją, neatsižvelgdama į individualų žmogų. Tačiau liga yra labai asmeniška ir niekada neatsiranda visiškai atsitiktinai. Ji susijusi su tuo, kaip žmogus santykiauja su savimi, ir šį ryšį galima keisti. Vienpusiškas materialus požiūris yra ribotas. Tai nereiškia, kad Vakarų mediciną reikėtų atmesti – tiesiog jos matymas yra per siauras, kad aprėptų visą paveikslą. Konsultacijos ar koučingo sesijos metu Richardas kviečia pažvelgti į save ir kitu, energetiniu, „kalbėjimo“ būdu: per tai, kaip elgiamės su savimi, kaip gyvename savo energijoje, kaip ji teka per čakras ir aurą. Sielos ryšys atsiskleidžia per aurą ir čakras, o šie savo ruožtu susiję su fiziniu kūnu. Tokiu požiūriu sveikatos sutrikimai tampa sielos kvietimu, sklindančiu per kūną tam, kad būtų atkurtas ryšys. Simptomas tuomet gali virsti durimis į naują gyvenimo būdą, sąmoningumą ir vidinį augimą.