Iki 17-os metų mano pasaulis buvo 400 kvadratinių mylių Atlanto grožio ruožas. Vėliau Bostone pirmą kartą pamačiau sniegą. Šiandien jaučiuosi visiškai savas tiek Azorų, tiek amerikietiškoje tapatybėje ir lengvai judu tarp dviejų kultūrų bei dviejų kalbų. Daugiau nei 20 metų dirbau rašytoja ir redaktore laikraščiuose bei žurnaluose anglų kalba, kuri yra mano antroji. Vis dėlto giliai viduje man vis tiek trūko namų jausmo.
Azorai išlieka viena geriausiai saugomų Atlanto paslapčių: vos už keturių su puse valandos nuo Bostono, tačiau nuostabiai toli nuo to, kas pažįstama. Tai salos, skirtos buvimui gamtoje, vulkaninis stebuklų kraštas ir vieta, kurią norisi ragauti lėtai. Kadangi jos dar gana mažai atrastos keliautojų, pajutau įkvėpimą pristatyti jas asmeniškesniu būdu.
Man kelionės visuomet būna turtingiausios tada, kai galiu iš tiesų užmegzti ryšį su vieta. Rio draugas padėjo man geriau pažinti miestą, o viešnagė pas motiną ir sūnų Airijoje atvedė į jų vietinį barą jau po darbo valandų. Būtent tokį artumo jausmą norime pasiūlyti per minuvida: šiltą pasitikimą, vietinę perspektyvą ir jausmą, tarsi Azoruose jūsų jau lauktų draugas.