
Nuo jaunystės Robertas Blackmore’as jautė ypatingą ryšį su gamta ir dvasiniu pasauliu. Jis gebėjo matyti šviesos kūną, dvasią bei gyvybinę energiją, kuri, jo patirtimi, pulsuoja visame mus supančiame pasaulyje. Vaikystėje jam atrodė, kad ir kiti žmonės aplinką suvokia taip pat – per subtilius ženklus, vidinius virpesius ir nematomą gyvybės tėkmę.
Ši unikali patirtis vėliau tapo jo kelio pagrindu, formavusiu jautrų, įžvalgų ir giliai įkvepiantį požiūrį į žmogaus ryšį su aplinka. Roberto istorija kviečia sustoti, įsiklausyti ir pažvelgti į pasaulį atviresniu žvilgsniu – ten, kur susitinka matomas ir nematomas gyvenimo sluoksniai.