Įkvėpimas gali ateiti pačiomis netikėčiausiomis akimirkomis.
Vinay Kumar jogos kelią pradėjo būdamas 7-erių. Kartą, viešėdamas draugo namuose, jis televizoriuje pamatė olimpinius gimnastus. Jų sklandūs judesiai ir nepaprastas lankstumas taip stipriai jį sužavėjo, kad gimė noras pačiam ugdyti fizinę jėgą, judrumą ir geresnę savijautą. Užaugęs rajone, kurį formavo padangų pramonė, jis turėjo labai mažai galimybių užsiimti gimnastika ar kitomis fizinėmis veiklomis, tačiau smalsumas tik augo.
Vėliau, eidamas į kiną, jis sužinojo, kad kaimynas ketina leisti dukrą į jogos užsiėmimus. Kaimyno palaikomas, prisijungė ir pats. Netrukus šią praktiką jis priėmė kaip savą ir pradėjo mokytis pas vyresnį praktiką. Labiausiai jį sužavėjo mokytojo švelnus bendravimas ir kruopštus dėmesys kiekvienam mokiniui. Per metus jis tapo vienu stipriausių grupėje, buvo kviečiamas demonstruoti jogos asanas ir dalyvauti varžybose, taip padėdamas skleisti žinią apie jogą platesnėje bendruomenėje.
Tuo metu daugelis manė, kad joga užsiima tik tie, kurie turi sveikatos sutrikimų, ir kad ji tėra terapijos forma. Jo šeima sulaukdavo daugybės klausimų, tačiau jis liko tvirtas savo kelyje ir toliau pasirodydavo susibūrimuose bei viešuose renginiuose.
Disciplina ir nuoseklus darbas atnešė daugybę pergalių jogos varžybose valstijos ir nacionaliniu lygiu. Augant jo vardui, Mysore, dabar vadinamas Mysuru, ėmė vis labiau garsėti visoje Indijoje kaip svarbus jogos centras. Būdamas 13-os, vos po ketverių metų praktikos, jis jau buvo paskirtas pagrindiniu mokytoju naujai atidarytame šalos filiale. Nuo tada jis mokė įvairaus amžiaus mokinius. Mokytojo paskatintas, šala toliau stiprino savo vardą ir kartu laimėjo dar daugiau valstijos bei šalies masto konkursų.
Nors praktika tęsėsi daugelį metų, gimnastų judesių lengvumo prisiminimas jo neapleido. Lūžis įvyko tuomet, kai mokytojas supažindino jį su pranajama. Tyrinėdamas įkvėpimą, iškvėpimą ir kvėpavimo kontrolę, jis atrado galingą būdą nuraminti protą ir dar giliau suprasti praktiką. Būtent tada jis pajuto, kad surado tikrąjį savo kelią.
Būdamas 15-os, jis jau buvo žinomas dėl terapinio požiūrio ir individualaus dėmesio tokiems sveikatos klausimams kaip diabetas, artritas, astma ir kiti. Kartu jis buvo pasiekęs itin aukštą asanų ir kūno išlyginimo meistriškumo lygį. Laimėjęs 7 valstijos ir nacionalinius titulus, jis ėmė vis giliau mąstyti apie ryšį tarp pažangių asanų ir proto galios. Jis suprato, kad tikras meistriškumas reikalauja vidinės koncentracijos, o trumpalaikis varžybų jaudulys tam nepadės. Todėl jis nusprendė visiškai nebedalyvauti varžybose – tai tapo dar vienu svarbiu lūžiu jo gyvenime.
Nuo to laiko jis atsidėjo praktikos stiliaus kūrimui, kuris padėtų mokiniams atrasti ramybę ir vidinę tylą. Jis tikėjo, kad subalansuota proto būsena yra būtina norint valdyti emocijas, stiprinti atsparumą stresui ir išlikti aktyviems. Jo metodas buvo skirtas suaktyvinti nervų sistemą ir paruošti kūną pranajamai bei meditacijai.
Būdamas 18-os, Vinay Kumar savo sukurta seką „Prana Vashya – The Dynamic Yoga“ pristatė savo šalos praktikams.