leidžiantis giliau – vaikščiojimas gyvojoje žemėje

Šis retritas remiasi ilgamete Dhanakosa ėjimo ir gamtos pajautos praktika, tačiau ją papildo gilesniu tyrinėjimu per animizmą. Čia animizmas nėra pristatomas kaip griežta tikėjimo sistema ar uždaras požiūrių rinkinys – veikiau kviečiama ugdyti „animistinį jautrumą“ kaip sąmoningumo praktikos dalį.

Ramybės kupini pasivaikščiojimai ir laikas gamtoje padeda sulėtinti tempą, įsiklausyti ir pastebėti gyvą kraštovaizdžio buvimą atviresniu, artimesniu būdu. Dalyviai turės erdvės apmąstymams, ryšiui su aplinka ir naujam santykiui su gamta, kurį palaikys švelnus bendros praktikos ritmas bei buvimas lauke.

Šis retritas ypač tinka tiems, kuriuos traukia gamta grįstos patirtys ir noras pagilinti savo suvokimą. Tai galimybė pažvelgti į aplinką nauju žvilgsniu, sustiprinti sąmoningumą ir leistis į kraštovaizdžio pažinimą su smalsumu bei atvirumu.