Esu aistringa, gyvenimą mylinti graikė, užaugusi Atėnuose, o vėliau daugelį metų gyvenusi Milane, Italijoje, ir Braitone, Jungtinėje Karalystėje. Mano akademinis kelias driekiasi nuo muzikos harmonijos studijų ir dainavimo diplomo iki muzikologijos magistro bei psichologijos magistro laipsnio. Muzika visada buvo vienas aiškiausių būdų išreikšti manyje esančią šviesą. Greta to mane vedė ir gilus noras — gal net poreikis — geriau pažinti save bei suteikti balsą šiam ryšiui, todėl mano kelyje atsirado psichoterapija, joga, komunikacijos seminarai, operinis dainavimas, keramika, teatras, dar daugiau muzikos ir daug prasmingų, širdžiai artimų ryšių.
Ilgos valandos, praleistos uždarose erdvėse, ypač studijų metais, man parodė, kad judėjimas yra būtinas. Šis poreikis galiausiai atvedė mane į pirmuosius 200 valandų jogos mokytojų mokymus Pietų Goa, Indijoje, su „Sampoorna Yoga“. Nuo tada toliau mokausi pas pasaulyje pripažintus mokytojus ir esu be galo dėkinga kiekvienam iš jų. Jogos kelią pradėjau su K. Andlaw, S. Strandh ir H. Schmidt, EJ Brumfield, TJ Maher, Sudhir Rishi ir Octavio Salvado. Vėliau atradau Ellen Arthur, Rodą Strykerį, Rupertą Spira ir Shari Friedrichsen, kuri iki šiol išlieka mano mėgstamiausia. Jaučiuosi pagerbta būdama turtingos Himalajų instituto išminties ir gyvos bendruomenės dalimi. Šiuo metu studijuoju HI kartu su Shari, Sandy, Judy, Ishan ir Pandit Rajmani Tigunait, taip pat su tradicija, kurią jie taip ryškiai neša iš Swami Ramo ir Himalajų meistrų.
Dalijimasis man visada atėjo natūraliai, tačiau svarbiausia yra padėti žmonėms pasitelkti jų pačių kūnuose jau esančius įrankius, kad jie galėtų mylėti ir užmegzti ryšį su savo unikalia savastimi. Man joga yra graži kelionė, padedanti atskirti savąjį „aš“ nuo dažnai triukšmingo proto ir išmokti iš tiesų priimti bei susijungti su savimi kaip visuma. Per asanas, meditaciją ar sąmoningus kasdienius pasirinkimus joga tampa vidine patirtimi, galinčia atverti duris į tikrąją savastį, pasiekiamą per bet ką — iš tiesų, per bet ką.
Mokau tam, kad padrąsinčiau kitus užmegzti ryšį su savimi, o pati praktikuoju tam, kad vis prisiminčiau: kai įsipareigoju šiam gyvenimui, žvelgdama į tikslą ramiai, kvėpuodama tolygiai ir išlaikydama aiškų protą, tampa įmanoma viskas. Norėdami nuoširdžiai tarnauti pasauliui, pirmiausia turime susitikti su savo vidiniais demonais ir peržengti tai, kas neleidžia mums pražysti. Tuomet, tarsi gėlė, galime lengvai ir dosniai dovanoti tai, kas praturtina kiekvieną, kuris patenka į mūsų lauką.